Klaipėdos istorinėje vietoje – šiandienos verslo pulsas

Klaipėdoje yra vietų, kuriose istorija nesibaigia – ji tik keičia rūbą ir prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio. Viena tokių vietų – „Sendvario dvaras“, esantis miesto širdyje, Mokyklos gatvėje. Kadaise čia buvo gyvulių ūkis, vėliau – Bajoriškas dvaras. Sovietmečiu dvaro pastatai buvo suniokoti, o rūmų patalpose veikė mokykla. Šiandien, atkuriamas „Sendvario dvaras“ atgimsta kaip moderni biurų, prekybos ir paslaugų erdvė – vieta, kur istorija tampa pamatu šiuolaikiniam verslui.

Sendvaryje vyko karališki priėmimai ir puotos, kur rinkosi dvariškiai bei išskirtiniai svečiai. XIX amžiuje, Prūsijos monarchų šeima, karo metais glaudusis Klaipėdoje, rinkosi šią vietą savo poilsiui. Dvaro teritorijoje buvo įrengtas jodinėjimo maniežas princams, išpuoselėtas sodas, kurį sukūrė tuometinis savininkas Ruppelis. 1834 metais, karališkajai šeimai vėl viešint Klaipėdoje, net 84 raitos lietuvaitės su dainomis ir dovanomis pasitiko atvykusius monarchus. XIX a. pabaigoje Sendvaris tapo svarbiu žirgų veisimo ir prekybos centru. Čia buvo pradėti auginti grynaveisliai žirgai, o 1882-aisiais surengtas pirmasis žirgų turgus.

Prieš pradedant atstatymo darbus, 2021–2023 m. teritorijoje buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Tarp radinių buvo rasta plokštinių koklių, stiklinių butelių šukių, porceliano lėkščių duženų, geležinių vinų, kaolino pypkių kotelių, krosnių durelių ir net 1741 metų Prūsijos šilingas. Šie radiniai atskleidžia dvaro kasdienybę ir suteikia vertingų žinių apie tai, kaip gyveno jo gyventojai.

Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkasti rūsiai ir pusrūsiai tiek ūkiniuose, tiek gyvenamuosiuose Sendvario dvaro pastatuose. Šios erdvės buvo svarbi gyvenimo dalis, atspindinti tiek dvaro funkcionavimą, tiek tuo metu vyravusius architektūrinius sprendimus.Tyrinėjimai atskleidė, kad laiko tėkmėje, statant naujus pastatus, senieji sluoksniai buvo perkasinėjami. Būtent čia, žmonės gyveno, statė, griovė ir vėl statė.

Pasak architektės S. Stripinienės, atkuriant Sendvario dvarą, ne tik atstatomi pastatai, bet ir išsaugoma tai, kas svarbiausia – erdvinis dvaro charakteris.

„Mūsų kūrybinės grupės nuomonė, kaip prikelti dvarą, buvo vieninga – pirmiausiai restauruoti senuosius pastatus, kurie išlaikė istorinę dvasią. Antru etapu – naujų pastatų senųjų vietoje projektavimas – urbanistinės dvaro struktūros atkūrimas. Restauruoti ir pastatyti pastatai leis suvokti buvusio dvaro gabaritus. Išsaugomi visi senieji medžiai – ąžuolas, kaštonai, sena miško kriaušė.“– pasakoja architektė

Viduje – raudonų plytų faktūros, atkurtos sijos, medžio tekstūros. Interjeras kvėpuoja natūralumu – čia dominuoja akmuo, medis, raudonos plytos ir stiklas. Visa tai derinama taip, kad neslopintų istorinės dvasios, o ją išryškintų.

Kitąmet Sendvaris švęs 650 metų jubiliejų. Tai ne tik simbolinė data, bet ir ženklas, kad senasis dvaras vėl grįžta į miesto žemėlapį – ne kaip vaiduoklis iš praeities, o kaip ateities vieta, istorija alsuojantis verslo ir laisvalaikio centras, kuriame veikia sėkmingų tarptautinių ir vietinių įmonių biurai, kavinės, butique salonai bei kiti unikalūs verslai.

Nuotraukos: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus; Kamila Rose photography / K. Daugienė
Architektai: „UP Architektai“; Interjero architektai: „DOPRO architektai“
Tekstą parengė: Giedrė Rumšienė